nutriušti

nutriùšti intr. Š, NdŽ, Nm 1. nutrupėti, nulūžinėti (ppr. apie plaukus): Nutriùšo plaukai, t. y. striuki J. Nutriùšusi uodega arklio, t. y. jau maž plaukų bėra J. Jei avis kirpsi delčio[je], vilna bus maža, nutriùšusi Rs. Toki gražūs plaukai nutriùšo Ss. Užskurdusios žąsies nutriùšę ir plunksnos Gs. Jos kaselė nutriùšus kaip katės uodega Jnšk. Nutriùš kaselės nuo rūpestėlių, nublieks veideliai nuo ašarėlių (d.) Grl. Senas, plaukai nutriušę, nosis mėlyna, uostai nukarpyti, marškiniai stori, dvokia prakaitu Vaižg. | Miežių akuotai nenutriūšta, kap smarkiai [kuldamas] muša Plv. Lapai [šluotos] pridžiūsta, paskiau jie nutriū̃šta po biškį Erž. 2. Vdk, Ss apiplyšti, nudriksti, nuskarti: Tie drabužiai jau visai nutriùšo Skr. Ta knyga nutriùšus Ar. Kazys sviedė ant žolės kortas, nutriušusias, be kampų A.Vaičiul. 3. pasidaryti skurdžios, prastos išvaizdos, nušiurti: Tokia nutriùšus vaikšto su tokiais kailinėliais, andarokėlis – milo Mžš. Nuskaręs, nutriùšęs ir vaikšto teip par dienų dienas Grž. Tavo arklys nutriùšęs Vlkv. Pavilnės lietuvis ar gudas laiko nutriušusią karvę ir nuluptais šonais arklį A.Sm. Avietės buvo gražios iš pavasario, dabar nutriùšo Všk. Kaminas nutriùšęs, t. y. šmoteliais nutrupėjęs J. Gavo stalą nutriùšusį ir vaikam lovą Kt. | prk.: Krito sodybos vertė. Prieš keletą metų jai siūlė tūkstančius, o dabar – nutriušusius tris šimtus rš. 4. nutrešti, nupūti: Tas kryžius jau nutriušęs buvo – kaip griebė, tas kryžius lūžo ir jį nusitraukė BsPIV98(Brt). \ triušti; aptriušti; nutriušti; patriušti; sutriušti